Pramāṇa · Search · About · API

Samannaphalasutta 10

Atsiskyrimo vaisiai 10

Language
lt

10.1

Ir štai Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa po to, kai jo penki šimtai moterų užsilipo ant dramblienių, atsisėdo ant savo asmeninio dramblio. Kartu su uždegtų fakelų nešėjų palyda jis paliko Radžagahą visoje savo karališkoje didybėje ir pajudėjo link Džyvakos Komarabhačos mangų giraitės.

10.2

Ir štai vidury mangų giraitės Magadhos karalių Adžatasatų Vedehiputą apėmė baimė, suėmė šiurpas, iš baimės jam pasišiaušė plaukai.

10.3

Išsigandęs, sunerimęs, su iš baimės pasišiaušusiais plaukais Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa pasakė Džyvakai Komarabhačai:

10.4

„Ar kartais neapgaudinėji manęs, mielas Džyvaka?

10.5

Ar kartais neapsuki manęs, mielas Džyvaka?

10.6

Ar kartais neišduodi manęs priešams, mielas Džyvaka?

10.7

Juk kaip galėtų iš tokios didelės vienuolių bendruomenės, iš tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties vienuolių, nesigirdėti nei čiaudėjimo, nei kosėjimo, nei jokio kito triukšmo?”

10.8

„Nebijokite, karaliau, nebijokite, karaliau!

10.9

Neapgaudinėju jūsų, didenybe.

10.10

Neapsuku jūsų, didenybe.

10.11

Neišduodu jūsų priešams, didenybe.

10.12

Eikite pirmyn, karaliau, eikite pirmyn, karaliau, tai dega lempos paviljone.”

Translations (5)

Commentaries (1)

Linked texts (1)