Samannaphalasutta 42

42.1

Taip žengęs priekin, jis gyvena sulaikydamas save vienuoliškais priesakais, laikydamasis gero elgesio, matydamas pavojų mažiausiame prasižengime, jis įsipareigoja laikytis priesakų, jo kūno ir kalbos veiksmai pasidaro dori. Jis išgrynina pragyvenimo šaltinius, pasižymi dorove, saugoja juslinių gebėjimų duris, išvysto atidą ir aiškų supratimą, ir yra pasitenkinęs.